(Bobutas skarałas)
Užrašyta tarme , kurių atomenu kalbunt savo bobutį.
Dvi dėžutės.
Viena medinė su drožinėtu dangteliu – senėlio
Kita popierinė nuo saldainių, perrišta virvele nuo mano kasų – bobutās
Nuo pat vaikystės man buvo svarbios šios dvi dėžutės. Viena buvo paslėpta senelio spintoje lentynoje virš jo išeiginių kostiumų ir paltų. Ten taip pat kabojo ir bobutās rudas krempleninis kostiumėlis su rudu plosčiu.
Šią dėžutę retai kada tekdavo pamatyti, nes senelis nerodydavo ir nesigirdavo jos turiniu. Senelis ją išsiimdavo ankstų sekmadienio rytą, prieš einant į turgų, nes joje buvo skutimosi įrankiai, peiliukai Neva, atsilenkiantis veidrodėlis , įtaisytas dėžutės dangtelyje ir dar kažkas ten buvo, tai sužinojau vėliau.. ( Trys nepanaudotos kulkos, šoviniai iš antro pasaulinio karo ir medaliai ,ordinai).
Senelio kalbant apie karą negirdėjau, jis nieko nepasakojo. Būdavo nusiima dėžutę,
atsidaro ją, žiūrėdamas nusiskuta barzdą, uždaro ir į spintą. Kiek spėji pamatyti tiek.
Kita linksmoji (mano mylimiausia ) dėžutė gyveno taip pat viršutinėje lentynoje, tik kitoje spintoje, bobutās ir kitame kambaryje.
Ši spinta buvo dažnai varstoma kaip ir dėžutė.
Nu, Eglā, paduok mon švintinį skarałi , aisma turgun. Katrų ,bobut? Ir atonašu dėžutį, kad išsirinktų, bo tų skarėlių daug ir visos tokios grožios. Tėp gražiai sulunkstytos,
sudātos ( tikras lobis – taip man tada atrodė, beje ir dabar). Išsirenka, aš užurišu ir ainam visi turgun.
Skaralas kaip portretai su užrašu kam, kokiai progai skirta ar galėjo būti skirta.
Kokia proga ir kur einant bobutā skarałi rišėdavo ir kokių.
Tai septyniolikos (1.60cmx1.63cm ) darbų ciklas.